Jei kalba išsivystė bendravimui, kaip atsitiko, kad dauguma žmonių negali suprasti, ką sako kiti žmonės? Visiems, besidomintiems kalbomis, šiaurrytinė Papua Naujosios Gvinėjos dalis panaši į prikimštą saldainių krautuvėlę. Kalbantys korako kalba gyvena šalia kalbančių bremų, šalia kurių, paėjėjus paplūdimiu, glaudžiasi kalbantieji vanambre kalba ir taip toliau.
Ar išliks lietuvių kalba elektroninėje erdvėje?
Ar teko girdėti frazę „Kalba, kuri neegzistuos elektroninėje erdvėje, neegzistuos visai“? Iš pirmo žvilgsnio ji skamba visai nebauginančiai: juk tiek daug lietuviškų tekstų saugoma elektroniniame formate, jie laisvai prieinami internete. Maža to – lietuviškų tekstinių dokumentų kiekis nuolatos auga. Tačiau būtent čia ir susiduriama su pagrindine problema: kaip šioje informacijos gausoje ne tik nepasiklysti, bet ir greitai atsirinkti tai, ko mums reikia?
Vis svarbiau tampa mokėti dvi ir daugiau užsienio kalbų
Nors italų, ispanų ar prancūzų kultūros Lietuvoje visuomet sulaukdavo didesnio susidomėjimo, pastaruoju metu jų populiarumas ėmė dar labiau augti: atidaromos ne tik naujos parduotuvės, kepyklėlės, restoranai, gausiai lankomi ir Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ambasadų, kultūros institutų ir kitų organizacijų rengiami įvairūs kultūriniai renginiai: kino vakarai, koncertai, parodos.
Žvilgsnis į vertimo istoriją
Raštas atsirado daug vėliau nei kalba, tačiau sudėtinga tiksliai nustatyti, kada žmogus pradėjo kalbėti. Nekyla abejonių, kad vertimas žodžiu atirado daug anksčiau nei vertimas raštu. Remiantis Biblija, vertimo reikiamybė atsirado tada, kai žmonės sugalvojo pastatyti Babelio bokštą, kad pasiektų Dievą, o Jis, supykęs dėl tokio savo kūrinių įžūlumo, ėmė ir sumaišė visų statytojų kalbas, kad jie nebegalėtų susikalbėti ir todėl nebesugebėtų pabaigti savo darbo. Tačiau tikriausiai tuo pačiu metu Jis atsiuntė jiems ir pirmąjį vertėją, nenorėdamas dėl nesusikalbėjimo visiškai izoliuoti žmonių vienų nuo kitų, kad jie galėtų bendrauti. Kad ir kaip ten buvo iš tikrųjų, turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad vertėjo amatas egzistuoja jau labai seniai.
Europos Sąjungoje – tik anglų kalba?
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, vasarį kreipdamasis į Jungtinę Karalystę ir prašydamas pasilikti Europos Sąjungoje (ES), pareiškė, kad anglų kalba galėtų tapti bendra ES kalba. Šis kiek netikėtas pasiūlymas iš vokiečio lūpų į viešumą iškėlė jau ne kartą svarstytą vienos Europos kalbos idėją. Prieš gerą dešimtmetį politikos filosofas Larry Siedentopas, remdamasis dvasininkijos viduramžių Europoje pavyzdžiu, teigė, kad Europa ir šiandien gali turėti bendrą elitą ir tapatumą, tačiau tam būtina viena bendra kalba. Viduramžiais bendra Europos kalba buvo lotynų. Šiandien, L. Siedentopo įsitikinimu, tai galėtų būti anglų kalba.
Sentencijos ir aforizmai apie kalbą
„Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba“, – sakė žymus Vokiečių poetas E. M. Arntas. Štai dar kelios sentencijos apie kalbą.
Lietuvių patarlės ir priežodžiai apie kalbą
„Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks“, – sako lietuvių liaudies patarlė.
Štai dar kelios patarlės ir priežodžiai apie kalbą